Daugelis tų, kurie turi didesnį žemės sklypą, susimąsto apie nuosavą vandens telkinį. Ir ši mintis dažnai nėra tokia nepasiekiama, kaip galbūt gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Iš tikro, iškasti nedidelę kūdrą, “prūdą”, nekainuoja daug. Dažnai tokie darbai atliekami per vieną ar keletą dienų.
Tačiau ką reiktų žinoti prieš imantis tokių darbų? Toliau ir pabandysime aptarti pagrindinius principus.
Pirmiausia – teisinė pusė. Suprantama, kad kūdra, turėtų būti kasama nuosavoje žemėje, nepažeidžiant kaimyninių sklypų ribų ir jų savininkų interesų. Taip pat patartina nuo sklypų ribų, kelių, pastatų , o taip pat didesniu medžių, palikti kaip galima didesnius atstumus, bet ne mažesnius nei 3 metrai. Jei kūdra nebus didelė, iki 10 arų, papildomų leidimų nereikia. Pakanka, tik jei Jūsų sklypas turi melioracijos sistemas, suderinti tokius darbus su vietos savivaldybės žemės ūkio skyriumi. O štai jei Jūsų sklypas yra saugomoje teritorijoje, popierizmo bus kur kas daugiau ir beabejo leidimo galite visai negauti.
Pažymėtina, kad kasant kūdrą, negalima pažeisti, sugadinti melioracijos sistemų, nes taip galite stipriai pakenkti ne tik savo, bet ir gretimiems sklypams, kas paprastai kalbant reiškia, kad jie taps užliejami. Nekalbant jau apie teisinę tokio veiksmo pusę.
Kūdros vieta. Parenkant kūdrai vietą, svarbu atsižvelgti į esamą aplinką, kraštovaizdį. Kūdrai tinkamiausia vieta būtų ta, kuri yra nuolat užmirkstanti, ar tiesiog šiaip žemesnė. Nors kartais tinkama vieta gali būti ir ant kalvos. Čia viskas priklauso nuo grunto, kas yra bene svarbiausias veiksnys, prieš imantis realių darbų.
Gruntas. Turbūt nereikia net sakyti, kad svarbiausias veiksnys, nulemiantis ar galėsite džiaugtis nuosavu vandens telkiniu yra Jūsų sklype esantis gruntas. Jei jis yra laidus vandeniui (pavyzdžiui smėlis), veikiausiai minties turėti nuosavą vandens telkinį teks atsisakyti. Arba kūdros įrengimo kaina gali padidėti keletą kartą, kadangi teks papildomai įrengti dirbtinį, vandeniui nelaidų dugną.
Vandeniui nelaidus gruntas paprastai yra molis. Tad jei Jūsų sklype gruntas būtent toks, galite pradėti realiai planuoti kūdros kasimo darbus.
Kasimo darbai. Prieš pradedant kasimo darbus, būtų labai gerai išsiaiškinti vandeniui nelaidaus grunto storį. Žinodami tai, galėtumėte iš anksto suplanuoti būsimos kūdros gylį. Nežinodami to, galite tiesiog perkasti (nukasti) visą molio sluoksnį ir pasiekti smėlį, kas savaime aišku, greitai ištuštintų Jūsų vandens telkinį. Tačiau šis dalykas gana paprastai pataisomas, atgal užkasant moliu pasirodžiusį smėlį.
Kitas svarbus aspektas – iškastas gruntas. Tokio grunto, pagal galiojančias taisykles, negalima parduoti, perleisti ar kažkam atiduoti. Jis turi būti paskleidžiamas tame pačiame arba kitame to paties savininko sklype. Paskleidžiant iškastą gruntą, būtina prieš tai nukasti derlingąjį sluoksnį, tuomet paskleisti gruntą ir atgal užkasti derlingąjį sluoksnį.
Kasant kūdrą ir ją formuojant, svarbiausi aspektai būtų šie:
- Krantų nuolydis. Kad kūdra būtų verta savo vardo, jos krantai turi turėti nuolydį. Mažiausias rekomenduojamas 1 prie 2. O kai kurios vietos rekomenduojamos ir su didesniu nuolydžiu. Ypač jei kūdra bus naudojama ir maudynėms. Nuolydis būtinas dėl to, kad neslinktų krantai ir kad vandens telkinys būtų saugus žmonėms ir gyvūnams. Padarius per stačius krantus, Jūs turėsite paprasčiausią duobę, kuri ne tik neteiks norimo malonumo, bet ir bus pavojinga aplinkiniams, nes vienas neatsargus žingsnis, gali baigtis labai liūdnai.
- Kūdros forma. Neformuokite naujojo vandens telkinio griežtomis linijomis. Tai nedarykite kvadrato, stačiakampio ar kokios kitos taisyklingos figūros. Galutinis rezultatatas pasirodys labai nykus ir nenatūralus. Gražiausiai atrodo netaisyklingos formos, kuo labiau į natūraliai susiformavusius ežerus panašios, kūdros.
- Kūdros gylis. Jei tik leidžia gruntas, o Jūs savo kūdroje planuojate užveisti žuvų, kūdros gylis turėtų siekti bent jau 3 metrus. Priešingu atveju, Jūsų augintinėms žiemos šalčiai gali padaryti didelių nuostolių. Arba Jums patiems teks pasirūpinti, kad deguonies kiekis po ledu būtų pakankamas, kad žuvys galėtų išgyventi. Ir vien ekečių iškirtimas tikrai gali nepadėti.
- Kūdros priekrantės zona. Nors dažnas įsivaizduoja, kad lietaus ir ištirpusio sniego vanduo yra vienintelis šaltinis, galintis papildyti uždarą vandens telkinį ir kuo jo daugiau, to geriau, iš tikro tai ne visai tiesa. Suprantama, kad kūdra pasipildyti gali tik iš lietaus ir ištirpusio sniego, tačiau dėl to tikrai nereikia padaryti viso sklypo nuolydžio į kūdrą. Net atvirkščiai. Protingi kasėjai dažnai pataria net suformuoti nedidelę kalvelę kūdros perimetru, kad kuo mažiau lietaus ir polaidžio vandens patektų į kūdrą tiesiogiai nuo žemės paviršiaus. Ir tai daroma vieninteliu tikslu – kad kūdros vanduo išliktų kuo švaresnis. Vanduo sutekėdamas tiesiogiai nuo žemės paviršiaus surenka ir nemažai įvairių medžiagų iš dirvos paviršiaus. Ir visa tai, kartu su vandeniu, sunešama į kūdrą. Atšilus orams ir įšilus vandeniui, dėl medžiagų pertekliaus, Jūsų kūdra virsta paprasčiausia dvokiančia bala, kurioje puikiai jaučiasi patys įvairiausi vandens augalai, tame tarpe ir dumbliai. Tuo tarpu, suformavus kalveles, vanduo į kūdrą patenka tik persisunkęs per gruntą ir dėl to gerokai apsivalęs. Tai nėra taisyklė be išimties. Nes, kaip ir daugeliu atveju, viskas priklauso nuo konkrečių sąlygų ir šeimininko planų, poreikių. Nors žydintys dumbliai vargu ar gali kam patikti jau vien ir dėl to, kad pastarieji sugeba pastebimai sumažinti deguonies kiekį vandenyje.
- Kūdros apgyvendinimas. Pabaigus kasti kūdrą, darbai toli gražu nesibaigia. Lieka bene svarbiausias ir daugeliui turbūt maloniausias darbas – apgyvendinti kūdrą. Kūdros apgyvendinimas vykdomas dviem etapais. Pirmiausia reiktų pasirūpinti kūdros flora, o ne anksčiau, kaip praėjus metams – ir kūdros fauna. Suprantama, kad įžuvinti kūdros vos tik išvažiavus ekskavatoriui, nelabai apsimoka. Žuvys paprasčiausiai badaus. Nebent, žinoma, jos bus šeriamos papildomai. O kalbant apie kūdros fauna, pažymėtina tai, kad pirmiausia reikėtų pasirūpinti kūdros krantais, tai yra juose pasėti bent jau paprasčiausią žolę, kad kuo greičiau susiformuotų velėna ir žolių šaknys neleistų slinkti krantams. Vėliau, beabejo, galima pagalvoti ir apie vandens augalus.
Tai tokie būtų pagrindiniai kūdrų, “prūdų” įrengimo principai. Suprantama, kad jų, kiekvienas besidomintis tuo, gali susirasti ir daugiau. Internete tikrai galima rasti ką paskaityti. Visiems sėkmės ir linksmų akimirkų prie nuosavų vandens telkinių.