Nors šulinio kasimas ir gali pasirodyti gana paprastas darbas, tačiau, kiekvienas su tuo susidūręs tiesiogiai – dažnai tą pirminę nuomonę greitai pakeičia.
Šulinio kasimas, tai ne tik fizinių jėgų reikalaujantis darbas, bet taip pat ir darbas, kuris puikiai patikrina kasėjo kantrybę, o neturint tam reikiamų žinių – dar ir pareikalauja papildomų investicijų, nes kaip taisyklė, dažnai tenka viską perdaryti ar taisyti.
Na, bet visgi, kokie pagrindiniai principai kasant naują šulinį? Suprantama, kad šuliniui reikalinga iškasti duobę. Priklausomai nuo grunto, duobė yra kasama dviem būdais: lengvesniuose gruntuose – duobė kasama įsilipus į žiedą ir taip pamažu žiedą leidžiant vis gilyn, dedant ant viršaus vis naują žiedą; sunkesniuose gruntuose, kur kasti ganėtinai sunku, o taip pat kur dėl stabilesnio grunto, mažesnė užgriuvimo rizika – pirmiausia iškasama duobė, o vėliau į ją suleidžiami šulinio žiedai. Iškastas gruntas dedamas į kibirus ir keliamas į viršų.
Nesvarbu kokį kasimo būda pasirenkame, leidžiant žiedus visada svarbu juos sutvirtinti, kad jie „susileistų“ lygiai. Tam yra keletas būdų, tarp kurių senovinis – panaudojant kartis, arba šiuolaikiškesnis – žiedai tvirtinami specialių įpjovų arba sutvirtinimų pagalba. Nesunku suprasti, kad tinkamai nesutvirtinus žiedų, šie gali, iškart arba bėgant laikui, pasislinkti ir taip Jūsų šulinys greitai gali tapti visai nebenaudojamu: į jį ims byrėti gruntas, bėgti lietaus vanduo ir pan.
Šulinio duobė paprastai kasama tol, kol pasiekiamas vandeningasis sluoksnis. Paprastai tai būna smėlis. Pasiekus šį sluoksnį ir suleidus žiedus, išsemiamas drumzlinas vanduo, palyginamas dugnas. Žiedų sujungimo vietos užbetonuojamos. Tuo pagrindiniai darbai laikomi baigtais. Lieka pasirūpinti vandens sėmimo arba perdavimo įranga, šulinio dangčiu bei aplinkos apie šulinį sutvarkymu.
Jei vandeningojo sluoksnio pasiekti nepavyksta, galima šulinį baigti kasti ir nepasiekus tokio sluoksnio. Tokio šulinio vandens šaltinis yra vadinamas kapiliarinis – tai yra vanduo į šulinį patenka grunte esančiais kapiliarais. Tik problema ta, kad toks šulinys, ypač vasaros metu, gali pritrūkti vandens, todėl būsite priversti pasirūpinti kitu vandens šaltiniu. Čia verta paminėti dar ir tai, kad nerekomenduojama kasti ir naudoti seklių (mažiau nei 4 žiedų) šulinių. Nes tokie šuliniai paprastai yra nepakankamai apsaugoti nuo aplinkos poveikio.
Neturint specialios kėlimo įrangos, tiek iškasto grunto kėlimas, tiek žiedų leidimas, gana sunkus darbas, todėl darbams visada prisireikia keletos žmonių. Kasant svarbu visada stengtis, kad žiedas leistusi gilyn kaip galima tolygiau.
Didžiausi iššūkiai laukia kasėjų tuomet, kai kasant šulinį ir jau įpusėjus ar net bebaigiant kasti šulinį, sutinkamas vienokio ar kitokio dydžio akmuo. Suprantama, kad kuo jis didesnis, tuo daugiau papildomų rūpesčių. Pasitaikius akmeniui paprastai pirmiausia stengiamasi suprasti kokio jis dydžio. Pagal tai yra priimamas sprendimas. O jų gali būti keletas: jei akmuo nėra ypatingai didelis – bandoma jį iškasti, išlaisvinti iš grunto ir iškelti į paviršių; jei iškasimas gana komplikuotas arba neįmanomas, sprendžiama dėl galimybės jį suskaldyti ir taip pašalinti kliūtį; galiausiai, jei nepavyksta nei vienas iš pirmų dviejų variantų – lieka vienintelė išeitis – viską, kad jau buvo iškasta užkasti ir naują šulinį pastūmėti į kitą vietą – tai yra darbus pradėti visiškai iš naujo.
Jau pabaigus kasti šulinį, labai svarbu jį tinkamai paruošti naudojimui. Tai yra svarbu užtikrinti, kad į jį nepatektų teršalai, lietaus vanduo, neįkristų žmonės ar gyvūnai. Tam pirmiausia aplink šulinį yra įrengiama nuogrinda. Tai geriausia padaryti ją įrengiant iš nelaidžios vandeniui medžiagos. O kad į šulinį apsaugoti nuo žmonių ir gyvūnų – šulinys uždengiamas dangčiu.
Praėjus ne mažiau kaip savaitei po darbų pabaigimo, tikrinama vandens kokybė. Pirmiausia tai padaroma vizualiai, pasisemiant vandens. Jei vanduo nėra skaidrus, jį reiktų išsemti visą ir leisti prisipildyti jam iš naujo. Kai šulinyje vanduo lieka skaidrus, labai rekomenduojama šulinio vandenį išsitirti laboratorijoje. Įsitikinus, kad vanduo šulinyje kokybiškas visomis prasmėmis, tokį vandenį galima pradėti naudoti buityje.